Ekonomistas Richardas Durana: Lietuvai neverta veržtis į euro zoną (15min)

Richard Ďurana z INESS poskytol dňa 5.4. 2012 rozhovor pre litovský denník 15min, kde hovoril o dopade prijatia Eura na slovenské hospodárstvo a porovnával situáciu s Českom, ktoré euro nemá.

Ekonomistas Richardas Durana: Lietuvai neverta veržtis į euro zoną (15min)

Slovakijos Ekonomikos ir socialinių mokslų instituto direktorius dr. Richardas Durana skeptiškai žiūri į euro zoną. Euro įsivedimas nelėmė Slovakijos klestėjimo, todėl jis nepataria į šią pinigų sąjungą stačia galva pulti ir Lietuvai. Kol kas euro zonos sukūrimas esą tik pakurstė nacionalizmą ir priartino visą Europą prie dar vieno recesijos slenksčio.

R.Durana, duodamas interviu 15min.lt, prognozavo tolesnį euro zonos, o ir visos Europos Sąjungos ekonomikos, grimzdimą, kaltino politikus nenoru pripažinti savo klaidas ir siūlė Lietuvai palaukti prieš prisijungiant prie 17 narių turinčios sąjungos.

 Į euro zoną Slovakija įstojo prieš trejus metus. Kas nuo tada pasikeitė? – 15min.lt paklausė ekonomisto.

– Pasikeitė daug kas. Daugiausia į blogąją pusę. Kai mes įsivedinėjome eurą, finansų krizė dar nebuvo išplitusi, taigi mes negalėjome numatyti visų blogų įstojimo į euro zoną pasekmių. Aš asmeniškai manau, kad mūsų politikai paskubėjo. Daugybė politikų sako, kad euras yra teigiamas veiksnys Slovakijos ekonomikai ir saugo mus nuo ekonomikos krizės. Tačiau tai nėra visiškai tiesa.

Jei pasižiūri į dešimties metų obligacijų pajamingumą, Slovakija, palyginti su kaimyne Čekija, kurios ekonomika labai panaši, bet neturi euro, skolinasi pigiau. Taigi argumentas, kad mums paskolos yra pigesnės, yra neteisingas.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad mes išsaugojome savo finansų sektorių 1998 metais. Tuomet išleidome 10 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) nemokių bankų rekapitalizacijai. Taigi mūsų bankų sektorius buvo labai sveikas, bet dabar mes privalome mokėti už tas šalis, kurios yra neatsakingos.

Mes, pavyzdžiui, atsisakėme Graikijai suteikti dvišales paskolas. Bet yra visi Europos mechanizmai, tokie kaip Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir kiti, kuriems Slovakijos mokesčių mokėtojai turi mokėti įmokas. Mūsų institutas paskaičiavo, kad kiekvienam mūsų piliečiui šių mechanizmų išlaikymas kainuos 1870 eurų. Jau dabar kiekvienam Slovakijos piliečiui tai kainavo po 350 eurų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neseniai rašė, kad euro įsivedimas Lietuvai padėtų sutaupyti kasmet iki 0,5 mlrd. Lt, mat mažėtų skolinimosi kaina. Tačiau, Slovakijos atveju, kaip jūs sakote, atsitiko priešingai. Kodėl?

– Priežastis paprasta – rinkos netiki euro zona, politikų pažadais, investuotojai nemato būtinų  ekonomikos reformų, biudžeto balansavimo. Todėl rinkos ir skolina euro zonos valstybėms už didesnę kainą. Manau, kad taip galėtų atsitikti ir Lietuvai.

Labai svarbu valstybės siunčiami signalai rinkoms – kaip šaliai pavyksta subalansuoti biudžetą, koks yra biudžeto deficitas, kaip sekasi ekonomikai. Rinkos yra jautrios šiems signalams, ne tik Vokietijos ir kitų Europos stiprių ekonomikų garantijos.

Kokius teigiamus pokyčius stebėjote Slovakijoje po to, kai įstojote į euro zoną? Galbūt sulaukėte didžiulio užsienio investuotojų dėmesio?

– Tai taip pat buvo argumentas – įstojimas į euro zoną smarkiai padidins užsienio investicijas šalyje. Bet jei palygintume mūsų užsienio investicijas su kaimyninėmis Čekija, Vengrija ar Lenkija, pamatytume, kad tai nėra tiesa.

Manau, kad daug svarbiau yra stabilumas, mokesčių surinkimas, darbo rinka.

Ar siūlytumėte Lietuvai prisijungti prie euro zonos ar visgi palaukti, kol ji pasikeis?

– Dabar euro zonoje suirutė ir niekas nežino, kas atsitiks ateityje. Politikai akivaizdžiai nežino, ką daryti ir vieną ar kitą sprendimą pasiūlo per vėlai. Reikalingos ir protingos reformos dar nė nepradėtos.

Čekija, pavyzdžiui, kuriai gerai sekasi, delsia, neskuba stoti į euro zoną. To priežastis, kaip ir minėjau, yra chaosas euro zonoje, Europos politikų nenoras sakyti tiesą ir restruktūrizuoti skolas, o gelbėti euro zonos šalis pasitelkiant EFSF ir kitus mechanizmus, yra per brangu. Taip tik perkamas laikas.

Kaip pasikeis euro zona po skolų krizės?

– Niekas nežino atsakymo. Vienas galimas scenarijus – labai didelė infliacija euro zonoje, kurią lems ECB pinigų politika. ECB bankams paskolino per trilijoną eurų. Dabar stebime defliaciją – ECB paskolų gavę bankai laiko tuos pinigus, investuoja juos į Vokietiją ir kitas saugias valstybes. Tačiau kai pinigai iš tiesų užplūs rinką, jų bus tiesiog per daug ir infliacija greičiausiai augs.

Kas laukia Graikijos? Panašu, kad ir antrojo pagalbos paketo jai neužteks. Ar ji paliks euro zoną?

– Tų pinigų tikrai neužteks. Tą mes sakome jau seniai. Graikijai suteiktos paskolos nėra panaudojamos tikslingai. Pinigai, pavyzdžiui, panaudojami ginklų pirkimui. Taigi Graikijos gyventojai nemato teigiamų pasekmių. Ir jie akivaizdžiai nepatenkinti, protestuoja, ir nacionalistinės nuotaikos nuolatos stiprėja. Atsitiko priešingai, nei manyta. Anksčiau Europos politikai kalbėjo – būtina gelbėti Graikiją, kad nestiprėtų nacionalistinis pasipriešinimas.

Aš nežinau, ar Graikija turėtų palikti euro zoną. Pirmiausia ji turėtų restruktūrizuoti savo skolas. Bankrotas nebūtinai reiškia pasaulio pabaigą. Be to, Graikijos bankrotas būtų labai stiprus signalas rinkoms – euro zona gali nubausti šalis, kurios nesilaiko finansinės drausmės. Kita galim išeitis Graikijai – dviejų lygiagrečių valiutų (drachmos ir euro) įvedimas. Tik nežinau, ar jau ne per vėlu.

Pastaruoju metu daug kalbama, kad tarptautinės finansinės paramos gali prireikti ir Ispanijai. Kokias grėsmes šios šalies ekonomikai matote?

– Situacija Ispanijoje yra labai rimta. Ten yra labai didelis nekilnojamojo turto kainų burbulas. Bankai  Ispanijos NT nustato labai aukštas kainas, jie nenori nuostolių. Anksčiau ar vėliau šis burbulas sprogs. Ispanijoje tuščių namų yra tiek pat, kiek JAV. Tačiau Ispanijos ekonomika juk kur kas mažesnė. Jau dabar aišku, kad Ispanija paklius į bėdą.

 Kas laukia Europos, jei Ispanijos NT burbulas sprogs? Juk Ispanija gerokai didesnė nei Graikija.

– Graikija sudaro apie 3,8 proc. visos euro zonos BVP, bet pinigų jos gelbėjimui reikia labai daug. Jei Ispanija atsidurs tokioje situacijoje, problema bus labai didelė. Europos stabilumo mechanizmai Ispanijai gelbėti yra per maži.

Kas tokiu atveju bus su euro zona ir visa Europos Sąjunga? Mūsų laukia dar viena recesija?

– Nėra jokio lengvo šių problemų sprendimo būdo. Aišku, sprendimai bus skausmingi. Skolas restruktūrizuoti reikėjo jau seniai, tuomet pasekmės nebūtų tokios skausmingos.

Kaip manote, kodėl Europos politikai tik tempia gumą ir nesiima būtinų reformų?

– Nes jie nenori pripažinti savo klaidų bei euro koncepsijos nesėkmės. Vienos valiutos idėja nuo pat pradžių buvo politinis sumanymas, ne ekonominis. Vienos valiutos idėja primesta šalims, kurių ekonomikos struktūra labai skiriasi.

Jurgita Lapienytė

15min, 5.4. 2012

INESS je nezávislé, neštátne a nepolitické občianske združenie. Všetky naše aktivity sú financované z grantov, 2% daňovej asignácie, vlastnej činnosti a darov fyzických a právnických osôb. Naše fungovanie, rozsah a kvalita výstupov, teda vo veľkej miere závisí aj od Vašej štedrosti.
Naše
ocenenia
Zlatý klinec Nadácia Orange Templeton Freedom Award Dorian & Antony Fisher Venture Grants Golden Umbrella Think Tanks Awards